- pavojumas
- pavojùmas sm. (2), pavõjumas (1); Q174, B, CII783 žr. 1 pavojus: Didis pavojùmas laikyti drapanas ant tvoros par naktį, kad nepavogtų J. Rago numūse lindojant, [vėžliui] nėkas nekaitėjo, ir nė kokiu pavojumu nerūpinos S.Dauk. Pavojumui užeinant, ji toli į girių tankumą išbėgo Ns1841,2. Ir kamgi mes pavojume ... stovime Bb1PvK15,30. Idant pabėgęs neprastotų avių ir neižduotų jų ant pavõjumo, arba smurto DP209. Tankiai keliavau, tankiai pavojumuose vandens buvau VlnE43. Tilžėje sakoma pavojus, arba pavojùmas K.Būg.
Dictionary of the Lithuanian Language.